KOMENTARAS

I ketv. BVP: Lietuvos ūkio plėtra kuklesnė, nei tikėtasi

Metų pradžioje išorės aplinka žadėjo ramesnius ir stabilesnius metus. Europos centriniam bankui apkarpius palūkanų normas, šiemet jų kreivės turėjo išlikti stabilios. Tai ekonomikos dalyviams Europoje žadėjo daugiau erdvės finansiniam manevrui. Laukėme ciklinio atsigavimo Europoje, kuris paspartintų aktyvesnį vartojimą, investicijas ir, atitinkamai, paklausą mūsų eksportuotojams. Atslūgo muitų karų grėsmės. Spartų Lietuvos augimą šiemet programavo dosnus biudžetas, ambicingi viešųjų investicijų planai ir numatomas vartojimo bumas. Nerimavome nebent dėl šaltos žiemos ir Estijos antros pakopos reformos scenarijaus deja vu.

EKSPORTAS

Pakilti nuo staklių: lėtėjantį prekių eksportą keičia paslaugos

Eksportas yra Lietuvos ekonomikos stuburas. Eurostato duomenimis, 2024 m. jis sudarė 73,9 proc. viso šalies bendrojo vidaus produkto (BVP). Ir nors nuo 2018 m. prekių eksporto apimtis nuosekliai didėja, pastaraisiais metais augimas aprimo (žr. grafiką).

KOMENTARAS

Istorija kartojasi: būsto rinkos bumą vėsina išorinis šokas

Jau ne pirmą kartą Lietuvos būsto rinka susiduria su išoriniu šoku būtent pakilimo fazėje. 2009 m. itin optimistiškai nusiteikusius nekilnojamojo turto pirkėjus užklupo Didžioji recesija, 2021-2022 m. – Europos energetikos krizė ir karas Ukrainoje. Šiemet – dar vienas išbandymas: karinio konflikto ir Hormuzo sąsiaurio blokados sukeltas naftos ir jos produktų pasiūlos šokas. Išaugęs neapibrėžtumas ir kylanti sąnaudų infliacijos banga blogina žaidimo taisykles vystytojams, rangovams ir „be penkių minučių“ naujakuriams.

PRODUKTYVUMAS

Lietuvos verslams būtina auginti produktyvumą ir tam teks imtis rimtų pokyčių

Produktyvumas ir konkurencingumas – dvi vienos monetos pusės. Sėkmingai naudojant turimus išteklius produktyvumas auga, kartu su juo kyla ir ekonomika, kuri didina šalies konkurencingumą. Ir atvirkščiai – sustojus produktyvumui, šalies ekonomika nebesiplėtoja, smunka ir jos konkurencingumas kitų šalių atžvilgiu.

KOMENTARAS

Pritemptomis paliaubomis naftos kainų „užkalbėti“ nepavyko – nafta ir degalai greitai nepigs

JAV prezidentui laikinas paliaubas pristačius kaip didelę pergalę, finansų rinkos atšventė žaliuodamos, reagavo ir energetikos nešėjų kainos. Vis dėlto, povelykinis atokvėpis tik laikinas.

KOMENTARAS

Valstybių varžybos dėl pigesnio kuro: kas už tai sumoka?

Degalų kainos kanda jau šiandien, daugelis šalių tai laiko rimta problema ir skuba reaguoti. Priemonių arsenalas platus: kainų lubos, PVM ir akcizų mažinimas, tiesioginės išmokos gyventojams, parama verslui, viešojo transporto subsidijos, degalų kiekio ribojimai, net rekomendacijos riboti keliones ir dirbti iš namų. Vis dėlto, neapibrėžtumas didelis, o aukštos degalų kainos gali būti tik pirmosios kregždės. Jei energetikos krizė užsitęs, teks spręsti gerokai sudėtingesnes problemas.

KOMENTARAS

Užsitęsus energetikos krizei – nauja maisto infliacijos banga?

Lietuvai nespėjus pamiršti 2021-2022 m. maisto kainų šoko, bręsta dar vienas. Energijos nešėjų kaina tiesiogiai „įsiūta“ į maisto pridėtinės vertės grandines. Jau galima stebėti aštrią azoto trąšų kainų reakciją į krizę, netruks į viršų užsiriesti ir žemės ūkio žaliavų kainų kreivės. Jei karas Artimuosiuose Rytuose greitu metu nesibaigs, tai neišvengiamai sukels dar vieną maisto žaliavų infliacijos bangą, kuri paveiks ir maisto prekių infliaciją galutiniams vartotojui.

KOMENTARAS

ECB šįkart palūkanų nelies, horizonte – stagfliacijos grėsmė

Baigiantis trečiajai karo Artimuosiuose Rytuose savaitei, šiandien ir rytoj į posėdžius renkasi svarbiausių pasaulio centrinių bankų pinigų politikos formuotojai. Geopolitinio neapibrėžtumo rūkas, sudirgusios finansų ir žaliavų rinkos bei energetikos sąnaudų šoko poveikis realiajai ekonomikai – visa tai reikšmingai komplikuoja kertinį centrinių bankų uždavinį – užtikrinti kainų stabilumą.

POVEIKIS LIETUVAI

Užteks visiems: kokią įtaką nauji ES prekybos susitarimai turės Lietuvos ekonomikai?

Argentina, Brazilija ar Indija daugeliui lietuvių asocijuojasi labiau su atostogomis egzotiniuose kraštuose, o ne su ekonomika. ES sausį pasirašė prekybos susitarimus su „Mercosur“ valstybėmis bei Indija, ir tai vertinama kaip reikšmingi pasiekimai – dėl pirmojo ES derėjosi 25, dėl antrojo – 18 metų.

KOMENTARAS

Karas Irane įplieskė naują energetikos krizę. Kiek jai atsparus Lietuvos ūkis?

Dėl JAV ir Izraelio karinio konflikto su Iranu kasdien gilėja didelio masto energetikos krizė. Naftos ir dujų gavybos pajėgumų bei naftos perdirbimo infrastruktūros apšaudymai Persijos įlankos valstybėse, visiškai užsmaugtas Hormuzo sąsiauris ir sutrikdyta energetikos nešėjų logistika, išaugęs neapibrėžtumas kaitina žaliavų ir finansų rinkas. Stengdamiesi stabilizuoti situaciją, ekonominės politikos formuotojai ima svarstyti atsako priemonių paketus.

KOMENTARAS

Atlyginimai Lietuvoje: toliau auga, bet skirtingomis pavaromis

Naujausi darbo užmokesčio duomenys rodo, kad atlyginimai Lietuvoje toliau auga visose savivaldybėse, tačiau regioniniai skirtumai išlieka ryškūs. Didžiausi atlyginimų vidurkiai išliko didžiuosiuose ekonominiuose centruose, tačiau sparčiausią augimą demonstravo smulkesnės savivaldybės. Tuo tarpu, atokesnėms savivaldybėms šios lenktynės kelia vis didesnių sunkumų.

KOMENTARAS

Artimieji Rytai – ne Venesuela: ekonominiai karo Irane įtakos kanalai

Savaitgalį JAV ir Izraelis surengė masinių oro smūgių ataką prieš Iraną. Plataus masto atakos taikiniais tapo Irano kariniai objektai, buvo nužudytas aukščiausias Irano lyderis Ali Khamenei ir keli kiti aukšto rango pareigūnai. Iranas ir jo sąjungininkai Hezbollah atsakė raketų ir dronų smūgiais į Izraelį ir JAV bazes bei karinę infrastruktūrą regione, atakos plinta į Libaną ir kitas Persijos įlankos valstybes. Ši nauja itin plataus masto geopolitinė eskalacija įplieskia dar vieną neapibrėžtumo židinį geoekonominiame žemėlapyje dėl reikšmingo Irano ir Persijos įlankos vaidmens tiek naftos ir dujų gavybos rinkoje, tiek šių žaliavų logistikoje.

KOMENTARAS

Būsto rinkoje – karštas sausis

Būsto rinka slysta ant ciklinio atsigavimo bangos keteros ir aktyvumu stebina jau antrus metus iš eilės. Vis dėlto, kyla klausimų, ar pavyks statybų sektoriui patenkinti išaugusį pirkėjų apetitą ir išsaugoti tvarią būsto rinkos raidą.

KOMENTARAS

Lietuvos BVP: dar vieni sėkmingi plėtros metai

2025-uosius ambicingai pradėjusi Lietuvos ekonomika antrąjį pusmetį sulėtino apsukas. Nepaisant to, metų rezultatas išliko solidus ir papildė itin sėkmingą Lietuvai raidos atkarpą. Be recesijos įveikusi pandemijos, rusijos agresijos ir energetinės krizės barjerus, šio kliūčių ruožo finišą Lietuva pasiekė tarp sėkmingiausiųjų ES.

KOMENTARAS

Pramonė metus baigė silpnesniais akordais

Po energingų startų 2025 m. pirmąjį pusmetį, nuo liepos apdirbamosios pramonės augimas išsikvėpė. Trečiąjį ketvirtį stebėjome epizodus, kai pramonės produkcijos apimtys net buvo kuklesnės nei analogiškais 2024 m. mėnesiais. Geopolitinės įtampos, vangesnė ES pramonės raida ir struktūrinės problemos bei JAV muitų politikos viražai didino neapibrėžtumą ir gadino rinkų apetitą mūsų produkcijos eksporto srautams.